Pradžiai pora man užduotų klausimų, į kuriuos atsakymą rasite šiame įraše:

Aš norėjau paklaust kodėl tu būdamas geriausiu pasaulyje 1 stalo SnG'o žaidėjų žaidi visokiuose sportinio pokerio turnyruose iš degtukų dėžučių, nors, manau, kad galėtum turėti gražų profitą žaisdamas internetinį pokerį.

Pauliau, nepritariu tau. Čia tas pats kas Bryantas loštų LKL tobulėjimo tikslais ar C.Ronaldo "Ekrane"

Begalybe, ką tu veiki bronzinių tūzų turnyre????

Jau beveik pusmetis, kai nebežaidžiu vieno stalo SnG. Nors pagal sharkscope per šiuos metus 36-100$ limituose taip niekas ir neaplenkė vos per tris mėnesius pasiektų rezultatų, bet „prapuolusi“ JAV rinka privertė ieškoti kažko naujo. Taigi šiuo metu sėkmingai mokausi ir rodau neprastus rezultatus grynųjų pinigų žaidimuose. Taigi ta skambi frazė lieka praeityje. Tiesa, net ir metų pradžioje „tame auksiniame amžiuje“ vistiek žaisdavau visuose (pagal galimybes) sportinio pokerio turnyruose. Aš skiriu pokerį į dvi dalis: gyvą- kuris man yra visų pirma pramoga, o kita – internetinis, kas man tiesiogiai yra darbas. Manau, jog privalu skirti darbą nuo pramogų, ir retas žmogus gali dirbti 24h per parą. Ypatingai tokį sudėtingą protinį darbą. Nekalbu apie „vieno turnyro žvaigždes, kurie pernakt padaro stebuklą“. Kalbu apie kasdieninį mėnesių mėnesius trunkantį žaidimą, tik jis gali parodyti realią situaciją. Reikia pajausti variaciją, jog suprastum, ko esi vertas. Manau, jog pokyčiai ir laikas parodo tikrąją pokerio žaidėjų vertę.

Lietuvoje nėra geresnės vietos žaisti gyvą kokybišką pokerį nei sportinio pokerio turnyrai (tiesa, pastaruoju metu reikia atsirinkti, nes "visokios kebabinės bando pasipelnyti"). Taip, yra (šiai dienai) vienintelis kazino Vilniuje, kuriame pokeris žydi, bet ir jame geros struktūros turnyrai vyksta pora kartų per metus. Tuo tarpu kokybiško gyvo komercinio pokerio paklausa ir pasiūla tikrai skiriasi. Taigi vienintelė alternatyva – sportinis pokeris. Tikiuosi, jog netolimoje ateityje situacija pasikeis, bet šiandien turime tai, ką turime.

Turbo turnyrai man niekad nebuvo prie širdies, jei dar internete puikiai suprantu jų paskirtį ir prasmę, tai gyvame pokeryje jie man išvis „nesipaišo“. Žaisdamas tokį žaidimą prarandi labai daug galimos gauti gyvame pokeryje informacijos (taip sakau net puikiai suprasdamas, jog gyvai žaidėjai kur kas prasčiau išmano „push/fold“ situacijas ir čia gimsta persvara).

Gyvame pokeryje visai kitaip nei internetiniame yra daug daugiau ko išmokti. Jau net nekalbu apie sugebėjimą save valdyti, siųsti dirbtinius impulsus linkusiems "prisigalvoti" ir pan. Kalbu apie elementarius dalykus, kurie gadina gyvą pokerį – tikslų žetonų kiekį (jau parodė per TV pačioje pradžioje vienas „vertingais popieriukais kakojantis šaunuolis“ kaip galima, reikia ar nereikia NIEKUOMET nežinoti kiek kas turi, ir klausinėti kiekviename žingsnelyje „how much do u have behind??“). Tai su patirtimi ateinantis dalykas, kuris labai svarbus prieš pradedant žaisti ranką ir suvokti situaciją prie stalo. Kitas itin svarbus dalykas jausti stalų dinamiką (ne tik savojo). Kalbu apie tai, kad kiekis sportinio pokerio turnyruose Lietuvoje smarkiai primena 800-2500€ įpirkos turnyrų žaidėjų kiekį Europoje. Taigi turėdamas panašius faktorius: žetonų kiekį (15-20k), struktūrą ir žaidėjų kiekį gali suprasti, kada kris daugiau žaidėjų, kada „reikia paspausti“, atsitraukti, suvokti kaip greit reikia padidinti žetonų kiekį, kada ardys tavo stalą ir pan. Tai tik elementarūs pavyzdžiai, kurie daro labai didelę įtaką žaidimui.

Žaisdamas 2 stalų turnyre to niekad nepamatysi ir nepajausi, o tuomet nuvažiavęs į turnyrą užsienyje tiesiog pasimeti. Puikiai pamenu savo pirmąją kelionę į Eureka! Prahoje. Dariau klaidų ir daug! Bet nepaisant to buvo puiku. Tiesiog riekėjo nuvykti ten, jog rasčiau papildomos motyvacijos mokytis, tobulėti ir suprasti, ko man reikia iš tikrųjų.

Motyvacija

Aš žaisdamas sportinį pokerį niekad nestokoju motyvacijos. Ir žaidžiu lygiai taip pat susitelkęs kaip ir komerciniame. Manau, jog yra taip todėl, kad niekad nežaidžiu komerciniame turnyre, kuriame jausčiau bent mažiausią spaudimą dėl pinigų – tiesiog visuomet privalau būti savo komforto zonoje. Tuomet niekas negali daryti neigiamos įtakos mano sprendimų teisingumui. Jei šiandien nuvykčiau į EPT – tiesiog norėčiau patekti į apmokamas vietas, man to pradžiai užtektų ir manau, jog tai yra blogai. Kai nuvykstu į UKIPT, Estrellas ar Eureka! „kalibro“ turnyrą, turiu tik vieną tikslą – finalinis stalas. Ir visuomet žaidžiu tik šio troškimo vedinas.

Kai važiuoju savaitgaliui į sportinio pokerio turnyrus mano motyvaciją nebyliai skatina toks faktas – aš aukoju savo riboto gyvenimo akimirkas, kurias galėčiau praleisti su artimaisiais ar kitaip įprasminti, o galiausiai kaip klausdamas vaikinukas viršuje pasiūlė „dirbti visą parą“. Taigi praleidus pro šią prizmę aš tiesiogiai prarandu pinigus, o mano atveju  - brangų laiką. Todėl privalau leidęs sau „tokią prabangą“ žiūrėti į „šį reikalą rimtai“. Man atrodo, jeigu tu žaidi visą dieną, o gale dienos sutikdamas su bet kokiomis dvejomis kortomis ar tiesiog stumdamas aklai (ir apie tai pranešdamas visam stalui) – verti savo praleistą dieną prie pokerio stalo niekais. Kaip ir praleistą gyvenimo dieną.

Galiausiai „nuėjęs giliai į turnyrą“ tu pamatai kitokį žaidimą, tuos pačius žaidėjus besielgiančius visai kitaip. Tai itin naudinga patirtis. Ir žmonės, kurie galvoja, jog sportiniame pokeryje „viskas vyksta nerimtai“, tiesiog nesupranta gyvo pokerio (kaip daugelio dalykų visomos, ne kaip kortų žaidimo) arba nėra buvę vėlyvojoje fazėje. Šioje vietoje jie prieš suprantantį žmogų parodo savo ribotumo lygį. Nežinau nei vieno profesionalaus žaidėjo, kuris staugė ir peikė sportinį pokerį. Dažniausiai nerandantys motyvacijos žaidėjai konstruktyviai pasako – aš negaliu žaisti pokerio ne iš pinigų. Tai yra pilnai suprantama. Visi turime skirtingą norą laimėti, vieni yra azartiški pinigų atžvilgiu, o tuo tarpu kiti – tiesiog trykšta noru nugalėti minią. Esame skirtingi, tai natūralu!

Konkrečiu mano atveju – man kur kas geriau žaisti nemokamą 200 žmonių turnyrą viešbutyje nei 200lt vertės turbo turnyrą prieš 18 kazino“reguliarų“. Antru atveju aš nieko neišmoksiu, o ir laimėtas prizas man (šiandien dienai) laimės nesuteiks. Tuo tarpu pirmuoju atveju aš susipažinsiu su krūva naujų žmonių (socialinis aspektas, vis dažniau pabrėžiamas internetinių pokerio profesionalų), išmoksiu (blogiausiu atveju iš savęs) naujų dalykų, sutiksiu naujų žaidėjų, prie kurių mokėjimas žaibiškai prisitaikyti yra itin svarbus momentas. Žaidėjai bus prasti? Kada Jūs pagaliau suvoksit, kad didžiausi turnyriniai žetonai ir „daromi“ iš prastesnių žaidėjų, o iš savo lygio ar aukštesnio žaidėjų ilgame periode paimami žetonai – dažniausiai yra variacijos rezultatas. Taigi ir esmė iš pradžių išmokti žaisti prieš prastesnius žaidėjus, o po augant žinioms bei sugebėjimams „apžaisti geresnius“. Apskritai gyvame pokeryje labai daug naudos duoda patirtis. Be jos ir puikiai suvokdamas žaidimą tikėtina, jog smarkiai klysi smulkmenose. Patyriau savo kailiu.

Žaidimas dėl menko prizo internete (žinant visus varžovus iš realaus žaidimo) – itin paprastas būdas pamatyti žaidėjų mąstymo pokyčius – juk žaidi prieš visus realybėje žinomus žaidėjus, taigi lengvai gali pamatyti jų mąstymo lygį ir apsisaugoti gyvame turnyre nuo pastaruoju metu tobulėjant žaidėjams vis dažnėjančio reiškinio „užsilevelinimo“, liaudiškai, kai lieki durnelis, bandymas pergudrauti „netaip rimtai šį reikalą suvokiantįjį“.

Kas liečia paskutinįjį klausimą  - tie žaidėjai turi prieš ką tobulintis savame lygyje, o bendrą situaciją gyvame pokeryje Lietuvoje – apibrėžiau anksčiau, to turėtų užtekti suvokti, kodėl nėra kitos galimybės Lietuvoje tobulėti.

Jei taip šaunu, kodėl traukiuosi?

Tiesiog įvykdžiau visus užsibrėžtus (o po to ir įmanomus tikslus sportiniame pokeryje). Svarbiausias man - abejus metus nepaisant itin didelio žaidėjų kiekio (~600 tiek šiemet, tiek pernai) žaisiu LSPF finaluose (TOP 5 ir TOP 9).

Galiausiai kitų metų viduryje baigsiu savo taikomosios matematikos magistro studijas KTU. Turėsiu kur kas daugiau laiko keliauti ir žaisti gyvą pokerį užsienyje. Jau šiemet aplankiau 7 skirtingus 800€+ vertės turnyrus Europoje. Kitais metais planuoju šį kiekį pralenkti. Galiausiai pagerinau fizinę būklę iki tokio lygio, jog sugebėčiau susikoncentravęs sėkmingai žaisti 12+ valandų gyvas grynųjų pinigų žaidimų sesijas, tai tik didina vertę važiuoti žaisti užsienin. O panašu jau viską, ko galėjau išmokti, pasisavinau. Linkiu ir Jums teisingai suprasti šį man įrašą. Taigi, iki vakaro – paskutinįkart susitiksime prie sportinio pokerio stalų!

Belieka laukti teisinių pakeitimų ir susitikti dideliame, puikios struktūros komercinio pokerio turnyre Lietuvoje.

O kol kas prikabinkit visi, ką "netyčiom nuskriaudžiau ir pasiunčiau namo sportiniame pokeryje".

Nemokamos pamokos naujienos

Sveikinimai ChipByClick. Jis laimėjo nemokamą pokerio pamoką. Su juo susisieksiu asmeniškai. Kol kas po keleto pirmųjų dienų naujos pamokos konkurse pirmauja naujas žaidėjas - guminukai. Plačiau apie tai šiame įraše.